LRT tyrimas. Rusijos karo mašinai – 130 mln. vertės prekių, keliavusių iš Lietuvos

Nuo karo pradžios per Lietuvą į Rusiją išvežta karo pramonėje panaudojamų prekių už mažiausiai 130 mln. eurų. Gabenimas vyko pasitelkus Rusijai palankias šalis, tokias kaip Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas ir kt. Eksporto schemose tarpininkavusios Lietuvos įmonės atsakomybės neprisiima – tikina nežinojusios, kad dvejopos paskirties prekės bei technologijos galiausiai atsidurs Rusijoje. 

Balandžio pradžioje LRT Tyrimų skyrius skelbė, kad Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ir jo verslo partneriui Liudui Skierui priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ į Rusiją vežė vadinamąsias kovos lauko prekes – t. y. prekes, kurios yra įtrauktos į sankcijas, o Rusijoje gali būti naudojamos karui prieš Ukrainą.

Tačiau „Plungės kooperatinė prekyba“ nėra vienintelė lietuviška įmonė, karo metais gabenusi tokias prekes į Rusiją.

LRT Tyrimų skyriaus importo į Rusiją analizė rodo, kad Lietuva buvo tapusi tramplinu dvejopos paskirties prekėms patekti į Rusiją.

Nuo 2022 m. kovo iki 2023 metų rugpjūčio į Rusiją per Lietuvą nukeliavo kovos lauko prekių už mažiausiai 130 mln. eurų. Ši informacija surinkta naudojantis muitinių duomenų kaupiklio sistema „ImportGenius“.

Į Rusiją keliavusios prekės yra įtrauktos į bendrą Europos Sąjungos (ES) ir partnerių (JAV, Jungtinės Karalystės, Japonijos) prioritetinių Rusijos ginkluose randamų prekių sąrašą. Jame – apie pusšimtis skirtingų prekių ir technologijų.

Tyrimas rodo, kad daugiau nei 70 Lietuvos įmonių tokias prekes į Rusiją padėjo išsiųsti daugiau nei kartą. Dažnu atveju prekės buvo skirtos Centrinės Azijos šalims, tačiau jų taip ir nepasiekė – liko Rusijoje.

Eksporto iki Rusijos schemose dalyvavo Turkijos, Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Armėnijos, Kinijos bendrovės.

„Europos Sąjunga nedraudžia vežti tokių prekių į Kazachstaną, Kirgiziją, Armėniją... Jeigu tose šalyse tos prekės išleistos į apyvartą, vėliau niekas nežino ir nekontroliuoja, kur jos galėtų būti gabenamos toliau“, – LRT komentavo Arūnas Adomėnas, Lietuvos muitinės Veiklos ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus vyresnysis patarėjas.

Pernai vasarą Vyriausybė priėmė nacionalines sankcijas ir uždraudė per Lietuvą sausuma vežti kai kurias dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis.

Ši analizė remiasi duomenimis iki 2023 metų rugpjūčio, kai eksporto ribojimai nebuvo tokie griežti.

Į Rusiją karo metais vežti guoliai, signalų generatoriai, stebėjimo, matavimo prietaisai, staklės, procesoriai ir valdikliai, integriniai grandynai, kondensatoriai, antenos, radijo navigaciniai aparatai, elektriniai įtaisai ar komponentai, puslaidininkiai įtaisai ir kt. dvejopos paskirties prekės.

Tarp Lietuvos bendrovių, dalyvavusių prekių eksporte, – elektronikos, automobilių detalių prekyba užsiimančios įmonės. Taip pat – logistikos bendrovės, muitinės tarpininkai. Atsakymus pateikusios įmonės kaltės nepripažįsta – neigia eksportą arba tikina, kad prekės buvo skirtos ne Rusijos rinkai.

Mikroschemos iš Lietuvos – Rusijos radarų kūrėjams

Nepaisant sankcijų, didžiausių pasaulyje lustų gamintojų technologijos ir toliau plūsta į Rusiją.

Pernai vasaros pabaigoje kolegų iš „The Insider“ atliktas tyrimas atskleidė, kad per aštuonis karo mėnesius į Rusiją buvo įvežta amerikietiškų mikroschemų iš kompanijų „Texas Instruments“ ir „Analog Devices“ už beveik 140 mln. JAV dolerių. Įtaisai randami Rusijos raketose ir palydovinio ryšio sistemose. O tarp šalių, iš kurių buvo vežamos mikroschemos, minima ir Lietuva.

„Onsemi“, „Microchip Technology“, „Altera Corp“, „Texas Instruments“, „Analog Devices“ – tai tik dalis amerikietiškų lustų prekių ženklų, kurie tarpininkaujant lietuviškoms įmonėms atsidūrė Rusijoje.

Viena iš įmonių, kaip rodo LRT tyrimas, padėjusių amerikiečių mikroschemoms pasiekti Rusiją, – Klaipėdoje registruota „Zetemžėja“, teikianti transporto paslaugas.

„Zetemžėja“ įkurta dar 2018 m., turi tik 2 darbuotojus. Dabartinis įmonės akcininkas ir vadovas Konstantinas Samarskovas valdo dar kitas 6 logistikos bendroves. Tačiau K. Samarskovo verslai atvirumu nepasižymi – išskyrus vieną, likusios jo valdomos bendrovės Registrų centrui nėra pateikusios 2022 metų finansinių ataskaitų, taigi joms gresia baudos arba likvidavimas.

„Ateis laikas, pateiksim“, – telefonu sakė K. Samarskovas.

Ne išimtis ir pati „Zetemžėja“, ji taip pat neatskleidžia 2022 m. finansų, kai Rusija Ukrainoje jau vykdė plataus masto karą.

Vis dėlto importo į Rusiją duomenys rodo, kad tuomet „Zetemžėja“ buvo aktyvi. Prasidėjus karui, Klaipėdos įmonės eksportas į Rusiją gerokai suintensyvėjo. Anksčiau eksportavusi daugiausia buitinę techniką – skalbimo mašinas, indaploves, orkaites ir kt., – Klaipėdos įmonė 2022 m. lapkritį pradėjo vežti mikroschemas.

Į Rusiją net 7 skirtingomis datomis nukeliavo iki kelių šimtų siuntų su dvejopos paskirties prekėmis – mikroschemomis, integriniais grandynais, elektriniais komponentais.

Importo dokumentuose minima ir tarpininkė – Baltarusijos bendrovė „SkyGlobal“. Šios akcininkas yra Baltarusijos pilietis Sergejus Khvalko, jo pavardė Ukrainos žiniasklaidoje jau nuskambėjo dėl aktyvaus sankcionuotos elektronikos eksporto į Rusiją.

Prekių gavėjai – dvi Rusijos įmonės.

Pirmoji – „Naujoji elektronikos kompanija“ („Novaja Elektronaja Kompanija“), užsiimanti didmenine prekyba elektronine ir telekomunikacine įranga.

Antroji – „Bulat“, kuriai verta skirti kur kas daugiau dėmesio. „Bulat“ yra Rusijos telekomunikacijų ir IT įrangos kūrėja. Ją valdo „Rostelelecom“, Rusijos skaitmeninių paslaugų tiekėja, ir valstybinis Rusijos Mokslo ir gamybos centras „Elvis“. „Elvis“ yra vienas iš pirmaujančių mikroschemų projektavimo centrų Rusijoje. Šis centras kuria stebėjimo sistemas, taip pat radarus, skirtus žemės ir oro taikiniams aptikti bei sekti.

Nuo 2022 m. centrui taikomos JAV sankcijos dėl jo „kritinio vaidmens padedant Rusijos kariuomenei invazijoje į Ukrainą“.

Lietuviškos įmonės akcininkas K. Samarskovas telefonu teigė, kad į Rusiją buvo vežtos į sankcijas neįtrauktos prekės:

„Ten yra didelė įmonė, daug visokių prekių, mes jiems ir pardavinėjom, ir teikėm pervežimo paslaugas, bet buvo tos prekės, kurios nebuvo sankcijų sąraše tuo metu“, – sakė jis.

K. Samarskovas „Zetemžėjos“ vieninteliu akcininku tapo 2022 m. Iki tol Klaipėdos įmonės akcijos priklausė ir Baltarusijos piliečiui Aleksandrui Skorobogatui bei Rusijos piliečiui, gyvenančiam Minske, Sergejui Malkovui.

„Čia mano partneriai, geri draugai, su kuriais dirbau daugiau nei 10 metų“, – aiškino K. Samarskovas.

A. Skorobogatui Kazachstane, Astanoje, šiuo metu priklauso bendrovė „Astaris“, kuri buvo sukurta keli mėnesiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą – 2022 m. balandį. Šis asmuo yra ir logistikos bendrovės Smolenske „Vitovt-Rus“ dalininkas.

Kolegos iš „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) anksčiau skelbė, kad Kazachstano įmonė „Astaris“ tiekė dvejopo naudojimo produktus Rusijos klientams.

2022 m. gegužės–rugsėjo mėn. „Astaris“ išsiuntė dešimtis vakarietiškų dvejopo naudojimo prekių siuntų, jos pateko į septynias iš devynių kategorijų, priskirtų „aukšto prioriteto“ JAV sankcijų sąrašuose, nes jų buvo rasta Ukrainoje naudojamuose Rusijos ginkluose.

Naujos kryptys ir paslaptingos įmonės

„Delamode Baltics“ – krovinių gabenimo įmonė, priklausanti tarptautinei kompanijai „Delamode Group“. Vienu šios bendrovės netiesioginių akcininkų pernai tapo Estijos privataus kapitalo fondas „BaltCap“.

Įmonė yra įvardijama kaip viena transporto sektoriaus lyderių. „Delamode Baltics“ yra laimėjusi viešųjų pirkimų už 1,7 mln. eurų, o tarp jos klientų – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos kariuomenė ir kt. Įmonė skelbiasi prisidėjusi ir prie NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje 2023 m.

2022-ieji, kai Rusija vykdė plataus masto karą Ukrainoje, įmonei „Delamode Baltics“ buvo ypač sėkmingi. Bendrovės grynasis pelnas 2022 m. išaugo daugiau nei dukart – iki beveik 16 mln. eurų.

„Delamode Baltics“ ėmė reklamuoti ir naujas kryptis. „Galbūt manote, kad daugiausiai dirbame Europoje, tačiau „Delamode Baltics“ vykdo pervežimus ir Kazachstane, Uzbekistane, Sakartvele, Armėnijoje bei Turkijoje“, – buvo skelbiama socialiniuose tinkluose.

Visos šios šalys netaiko sankcijų Rusijai, o Kazachstanas, Uzbekija ir Armėnija priklauso muitų sąjungai su Rusija.

LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad „Delamode Baltics“ bent 10 kartų galėjo tarpininkauti į Rusiją padedant išvežti kovos lauko prekes. Tarp vežtų prekių – guoliai, elektroniniai įtaisai, komponentai, procesoriai ir valdikliai. Sistemos „ImportGenius“ duomenys rodo, kad prekės Rusijoje galėjo atsidurti per Sakartvelą.

Tačiau pati „Delamode Baltics“ eksportą į Rusiją neigia.

„Mūsų užsakovai (klientai) visais išvardytais atvejais buvo Europos Sąjungos įmonės ir pervežimai atlikti Europos Sąjungos viduje. Prasidėjus vasario 24 d. karui tarp Rusijos ir Ukrainos, mūsų įmonėje buvo sudėliota strategija nutraukti visus pervežimus į Rusiją ir iš jos. „Delamode Baltics neveža krovinių į Rusiją arba iš jos“, – atsakymuose raštu tikino įmonės „Delamode Baltics“ vadovas ir vienas akcininkų Justas Veršnickas.

Įmonės atstovai 2022 ir 2023 m. dalyvavo ir parodoje „TransLogistica Kazakhstan“. Keliose socialiniuose tinkluose pasidalintose nuotraukose prie įmonės stendo Kazachstano parodoje pozuoja įmonės „Delamode Baltics“ atstovės – operacijų direktorė, valdybos narė Anastasija Jakovleva ir tuometė NVS šalių departamento vadovė Jelena Tkačenko.

Dar prieš šią parodą J. Tkačenko, 2023 m. rugpjūtį, įsteigė bendrovę Turkijoje „Westeast Lojistik“. Remiantis Stambulo komerciniu registru, J. Tkačenko yra bendrovės partnerė. Pernai gruodį panašiu pavadinimu – „Westeast Logistics“ – įsteigta ir bendrovė Lietuvoje, kurios steigėja ir akcininkė ta pati J. Tkačenko.

Lietuviška „Westeast Logitics“ įsikūrė įmonės „Delamode Baltics“ kaimynystėje, sostinės Naugarduko gatvėje. Savo internetiniame puslapyje įmonė siūlo krovinių vežimo paslaugas iš Europos:

„Pasitelkdami strateginius oro maršrutus ir partnerystę, užtikriname savalaikius pristatymus į pagrindines kryptis, tokias kaip: Kazachstanas, Uzbekistanas, Rusija ir Baltarusija“, – buvo rašoma įmonės tinklalapyje.

Tiesa, išsiuntus klausimus J. Tkačenko, informacija apie krovinių kryptis į Rusiją ir Baltarusiją iš internetinio puslapio buvo pašalinta. O „Westeast Logistics“ akcininkė, atsakydama į klausimus raštu, išsisuko nuo klausimo apie maršrutus į Rusiją.

„Westeast Logistics“ neteikia paslaugų sankcionuotoms įmonėms ir neveža sankcionuotų ir neleistinų vežti prekių. „Westeast Logistics“ koncentruojasi į krovinių pervežimus tarp Azijos šalių – Kinijos, Kazachstano, Uzbekistano ir Kaukazo, Turkijos – bei Europos Valstybių. Kol kas naujos įmonės verslo strategija bei modelis nėra galutinai išgryninti“, – rašė J. Tkačenko. Ji tikino nebesanti „Delamode Baltics“ darbuotoja.

J. Tkačenko valdoma „Westeast Logistics“ nurodo turinti biurus Turkijoje ir Graikijoje. Graikijoje nurodomu adresu 2024 m. pradžioje įregistruota dar viena susijusi įmonė – „West East Hellas“. Šios steigimo dokumentuose figūruoja įmonės „Delamode Baltics“ valdybos narė A. Jakovleva.

Iš pačios A. Jakovlevos nesulaukėme paaiškinimų, kaip įmonė Graikijoje susijusi su „Demalode Baltics“ ir dar viena bendrove Turkijoje. Tuo metu įmonės „Demalode Baltics“ vadovas ir akcininkas J. Veršnickas tikino šios informacijos nežinojęs ir įmonių tarpusavio sąsajas neigė.

„Aiškinsimės. Jeigu įžvelgsime interesų konfliktą, darysime išvadas“, – teigė jis.

Įmonės vaiduoklio eksportas

Turimuose importo dokumentuose yra ir dar viena įmonė – „Baunersa“. Ji registruota Vilniaus Lazdynų mikrorajone, bute, kurio adresą dalijasi daugiau nei 1000 kitų įmonių.

Remiantis Registrų centrui pateikiama informacija, „Baunersos“ direktorius miręs dar 2019 metais, apie naują vadovą jokių duomenų nepateikiama. Finansiniai dokumentai paskutinį kartą teikti tik 2017 m. Dar pernai metų pradžioje registro tvarkytojas inicijavo įmonės „Baunersa“ likvidavimą dėl neteikiamų duomenų.

Atrodytų, kad ši įmonė realiai neveikia. Tačiau LRT turimi importo duomenys į Rusiją rodo ką kita. Įmonė vaiduoklis jau vykstant karui Ukrainoje, t. y. 2022 m. gruodį, pradėjo šmėžuoti importo dokumentuose. Jos vardu prekės į Rusiją aktyviai siųstos 2023 m., kai Lietuvoje „Baunersa“ buvo likviduojama.

Daugumos prekių gavėjas – elektros įrangos tiekėja Rusijoje „Elektron-Prof“. Ši nurodo, kad jos klientai – energetikos kompleksai, chemijos ir naftos pramonės, metalurgijos įmonės. „Elektron-Prof“ pajamos pernai išaugo beveik 4 kartus.

Įmonei „Elektron-Prof“ gabenti ir į sankcijas įtraukti elektros komponentai, laidų ir kabelių jungtys, kontaktiniai elementai. Šioje eksporto grandinėje be „Baunersos“ dalyvavo ir jau minėta Uzbekijos logistikos įmonė „Unex Tashkent“.

LRT Tyrimų skyrius bandė skambinti į „Baunersą“, tačiau vienintelis nurodomas numeris nukreipė į įmonių registracija užsiimančią bendrovę „Juriscon“.

„Baunersos“ akcininkai, bent jau 2017 metų duomenimis, – Rusijos pilietė Gulnara Ovchininkova ir Estijoje gyvenantis Sergejus Voznesenskis. Pastarajam kaimyninėje šalyje priklauso bendrovė „Logistmark“, taip pat neturinti darbuotojų ir nuo 2017 m. neteikianti informacijos apie finansus.

S. Voznesenskis, atsakydamas į klausimus, tikino, kad „Baunersa“ veiklą nutraukė po direktoriaus mirties – 2019 m. Nors eksporto dokumentai rodo priešingai, įmonės akcininkas tikina, kad sandoriai su Rusija prasidėjus karui nevyko:

„Prekyba su Rusija vyko prieš prasidedant karo veiksmams Ukrainoje“, – teigė S. Voznesenskis.

Prasidėjus karui – netikėti pelnai

Bendrovės „Argo LT“ pavadinimas figūruoja 65 tūkst. prekių, Rusiją pasiekusių nuo karo pradžios, deklaracijose. Tarp jų – daugiau nei 500 siuntų su galimai dvejopos paskirties prekėmis ir technologijomis. Dokumentai rodo, kad prekės keliauja į dvi bendroves – automobilių dalimis Rusijoje prekiaujančią „Faturą“ Rusijoje ir Uzbekijos logistikos bendrovę „Unex Tashkent“.

Savo oficialiame puslapyje „Argo LT“ neslepia, kokia yra jos eksportuojamų prekių kryptis. Skelbiama, kad įmonė vykdo eksportą į Rusiją per Klaipėdos uostą, teikia sandėliavimo ir muitinės tarpininkavimo paslaugas. „Argo LT“ puslapyje informacija pateikiama tik rusų kalba.

Registrų centro duomenimis, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, 2022 m. įmonės pajamos išaugo 14,6 karto, o grynasis pelnas – 6,5 karto.

„Argo LT“ įsteigta 2014 metų kovą, vienas jos steigėjų – Rusijos pilietis Andrejus Khvorovas. Vėliau prie šios bendrovės akcininkų prisijungė ir Saulius Jurkulnevičius, jis yra įmonės vadovas.

„Argo LT“ savo puslapyje nurodo turinti atstovybę Maskvoje. Čia iš tiesų veikia A. Khvorovui priklausanti logistikos bendrovė „Raten“. A. Khvorovas 2022 m. vasarą įkūrė to paties pavadinimo mažąją bendriją Kaune – MB „Raten“. Ji nurodo užsiimanti verslo konsultacijomis ir kita veikla. Tiesa, bendrovė neturi darbuotojų ir negeneruoja pajamų.

S. Jurkulnevičius, bendraudamas su LRT Tyrimų skyriumi telefonu, žadėjo eksportą paaiškinti atsakymuose raštu, tačiau jų taip ir neatsiuntė.

Prekės Kirgizijai nusėdo Rusijoje

Viena iš įmonių, kurios pavadinimas bene dažniausiai mirga importo iš Lietuvos į Rusiją dokumentuose, – „Autoverslo logistika“. Tiesa, ši įmonė nuo šių metų pakeitė pavadinimą į „Logispace“.

Dokumentai rodo, kad dvejopos paskirties prekės ir technologijos, tarpininkaujant įmonei „Logispace“, į Rusiją keliavo Vokietijos, Italijos, Čekijos, Graikijos įmonių užsakymu. Taip pat ir Lietuvos – bendrovės „FEK Company“, kuri užsiima elektronikos komponentų tiekimu.

„FEK“ grupė dar 1993 m. įkurta Baltarusijoje, o Lietuvoje veikia nuo 2012 metų. „FEK Company“ savininkas – Baltarusijos pilietis Aliaksandras Faminas. „FEK Company“ į Rusiją, elektros gaminių pardavėją „Ritel“, eksportavo kondensatorius ir diodus.

Kondensatoriai yra nepakeičiamas elektronikos elementas. Rusijoje jie beveik negaminami, tačiau naudojami bepiločiuose lėktuvuose.

Šioje logistikos grandinėje, be įmonių „FEK Company“ ir „Logispace“, sudalyvavo ir 2022 m. rugpjūtį Biškeke, Kirgizijoje, įregistruota „WorlWide Group KG“. Ji dokumentuose nurodoma kaip gavėjo tarpininkas.

„2022 m. rudenį į mus kreipėsi Kirgizijos bendrovė ir mes įvykdėme 2 nedidelius pardavimus, vieną – 2022 m. gruodžio mėn., kitą – 2023 m. vasario mėn. Prekes paėmė ir eksportavo kita Lietuvos įmonė, todėl negalime komentuoti tolesnio prekių likimo. Su „Autoverslo logistika“ nebendradarbiavome“, – raštu pateiktame atsakyme nurodė įmonės „FEK Company“ atstovai.

Pati „Logispace“ tikina, kad vežtos prekės buvo skirtos ne Rusijai, o Kirgizijai. „Svarbu pažymėti, jog logistikos grandinė yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugybė juridinių asmenų. Įmonės, kurias minėjote, nebuvo mūsų užsakovai, bet kai kurios iš jų buvo prekių siuntėjai. Pagal mūsų turimus dokumentus, minėtų įmonių siunčiamų prekių vežimai įvyko 2023 m. vasario ir kovo mėnesiais ir buvo skirti Kirgizijai, o ne Rusijai“, – nurodoma raštu atsiųstuose atsakymuose.

Sankcionuoti klientai

Tarp kitų „Logispace“ krovinių gavėjų – Rusijos įmonės, įtrauktos į JAV ir Ukrainos sankcijų sąrašus. Tai – elektroninių komponentų tiekimu užsiimančios „Radiotekhsnab“, „Saturn EK“, taip pat elektroninių inžinerinių prietaisų, įskaitant robotų sistemų, kūrėja „Staut“. Šias įmones JAV į sankcijas įtraukė, nes jos tiekė jautrias dvejopo naudojimo prekes Rusijos gynybos sektoriaus subjektams.

„Mūsų įmonių grupė yra įsipareigojusi neleisti, kad mūsų teikiamos paslaugos būtų naudojamos netiesiogiai prisidėti prie bet kokios karą remiančios veiklos. „Logispace“ vadovybės sprendimu nuo šių metų imta griežčiau reglamentuoti prekių vežimą ir nuspręsta atsisakyti vežti krovinius, kurie įtraukti į ES aukšto prioriteto karo lauke randamų prekių sąrašą, į visas buferines šalis“, – teigiama „Logispace“ atsakyme.

Tarpininkų atsakomybė

„Logispace“ (buvusi „Autoverslo logistika“) minima ir praėjusią savaitę kolegų iš „The Insider“ paskelbtame tyrime. Žurnalistai rašė apie į Rusiją iš Izraelio, Salvadoro ar Kinijos, nepaisant sankcijų, keliaujančius kondensatorius. Teigiama, kad lietuviškos įmonės tvarkė dokumentus muitinei. „The Insider“ gautos deklaracijos rodo, kad dalys buvo įvežtos į Lietuvą, kad vėliau jas gabentų į Rusiją.

Kita kolegų paminėta įmonė – „Vingės Transsphere Logistika“.

LRT Tyrimų skyriaus turimi dokumentai rodo, kad „Vingės“ logistikos grupės – įmonės „Vingės terminalas“ bei „Vingės Transsphere Logistika“ – dalyvavo į Rusiją tiekiant ir duomenų perdavimo įtaisus, diodus, optinius komponentus, guolius. Paslaugos teiktos daugiausia Turkijos, Kazachstano įmonių užsakymu.

Atsakydami į LRT Tyrimų skyriaus klausimus, „Vingės“ įmonių grupės atstovai nurodė, kad eksportu neužsiima, tačiau teikia sandėliavimo bei tarpininkavimo muitinėje paslaugas.

„Mūsų muitinės sandėliuose konsoliduojami kroviniai iš viso pasaulio – įvairių gamintojų ir įvairių paskirčių. Visos muitinės sandėliuose esančios prekės yra prižiūrimos muitinės, o visos iš muitinės sandėlių į trečiąsias šalis iškeliaujančios prekės deklaruojamos muitinėje“, – rašoma atsiųstame laiške.

Be šiame tekste jau paminėtų įmonių, LRT Tyrimų skyrius išsiuntė klausimus dar 14 Lietuvos bendrovių, kurios nuo karo pradžios bent kelias dešimtis kartų figūravo importo į Rusiją dokumentuose. Daugiau nei pusė – t. y. 10 įmonių – atsakymų, kurių laukta mėnesį, iki šiol nepateikė.

Atsakiusios į klausimus atsakomybės už eksportą neprisiima. Esą tiesiog teikė sandėliavimo, muitinės tarpininkavimo paslaugas arba nežinojo, kad prekės bus siunčiamos į Rusiją.

Lietuvos muitinė aiškina, kad tokios paslaugos kaip eksporto dokumentų tvarkymas, pervežimas ar sandėliavimas pagal ES Sankcijų reglamentą nebūtų laikomos tarpininkavimu, tačiau jas teikti vis tiek draudžiama.

„Tarpininkavimu laikomos paslaugos, kai tariamasi dėl tokių prekių pirkimo, pardavimo, tiekimo iš trečiosios šalies į trečiąją šalį, arba tokių prekių pirkimas ir pardavimas iš vienos trečiosios šalies į kitą. Tai yra tarpininkavimas. Tačiau muitinės tarpininkai, logistikos įmonės, Lietuvos muitinės vertinimu, ko gero, atlieka kitas paslaugas. Reglamentu taip pat draudžiama teikti kitas paslaugas, susijusias su tokių prekių tiekimu į Rusiją. Mūsų vertinimu, muitinės tarpininkai, logistikos įmonės galėtų būti traktuojami kaip teikiantys kitas paslaugas, susijusias su prekių tiekimu“, – aiškina A. Adomėnas.